Pavasarį Ingos sodas pasitinka karališkai. Kai dauguma augalų dar tik budinasi iš žiemos miego, jos kiemą užlieja įspūdingi, taurę primenantys magnolijų žiedai. Šie senoviniai augalai atrodo egzotiškai ir prabangiai, todėl nenuostabu, kad daugelis sodininkų vis dar abejoja – ar verta rizikuoti auginti juos Lietuvoje? Inga, jau dešimtmetį sėkmingai auginanti kelias skirtingas magnolijas, sutiko pasidalinti savo patirtimi.
Inga, išgirdus žodį „magnolija”, daugelis įsivaizduoja lepius, šilumą mėgstančius augalus. Ar tikrai įmanoma jas sėkmingai auginti mūsų klimato sąlygomis? Kokias magnolijas auginti Lietuvoje?
Ta baimė tikrai suprantama, bet galiu nuraminti – ji šiek tiek pasenusi. Senosios didžiažiedės magnolijos tikrai buvo lepios. Tačiau šiandien selekcininkai yra išvedę tiek daug atsparių veislių, kad Lietuvoje jas auginti tikrai galima.
Svarbiausia yra nepasiduoti impulsui ir nepirkti pirmos pasitaikiusios gražiausioje nuotraukoje matytos veislės. Reikia rinktis protingai. Pradedantiesiems ir tiems, kurie nori garantuoto rezultato, aš visada rekomenduoju pradėti nuo žvaigždinių magnolijų. Pavyzdžiui, ‘Royal Star’ ar ‘Waterlily’. Jos yra kompaktiškesnės, dažniausiai auga kaip krūmai, ir svarbiausia – jų žiedpumpuriai yra atsparesni pavasario šalnoms. Taip pat puikiai mūsų sąlygomis auga Kobus magnolija, bet reikia turėti omenyje, kad tai bus didelis medis, ir pirmųjų žiedų gali tekti laukti ilgokai.
O kokios magnolijos auga jūsų pačios sode? Gal turite savo favoritę?
O, žinoma. Aš turiu kelias. Mano pati mylimiausia yra magnolija ‘Susan‘. Ji priklauso vadinamajai „Aštuonių mergaičių” serijai, kuri buvo specialiai sukurta taip, kad žydėtų vėliau pavasarį ir taip išvengtų didžiausio magnolijų priešo – netikėtų šalnų. Jos žiedai yra nuostabios, sodriai rožinės spalvos ir niekada nenuvilia.
Taip pat auginu žvaigždinę magnoliją ‘Royal Star’, apie kurią jau minėjau. Ji pražysta pati pirma ir tiesiog šviečia sode savo baltais žiedais. Dar turiu vieną vėlyvesnę, geltonžiedę magnoliją ‘Butterflies’. Jos žiedai ne tokie dideli, bet spalva labai įdomi. Sėkmingas auginimas priklauso nuo teisingos vietos – visos jos pasodintos saulėtoje, nuo stiprių vėjų apsaugotoje užuovėjoje.
Atrodo, kad apie magnolijas žinote viską. Iš kur semiatės tiek informacijos apie skirtingas veisles, jų atsparumą ir priežiūros subtilybes?
(Juokiasi) Tikrai ne viską, su augalais mokaisi visą gyvenimą. Bet kai pradėjau jomis domėtis, man labai reikėjo patikimo informacijos šaltinio. Žinote, vienas kaimynas sako vienaip, kitas – kitaip.
Tiesą sakant, aš dažnai pasikliauju informacija internete. Labai daug naudingų patarimų radau lietuviškame puslapyje manoaugalas.lt. Ten yra puikiai surašyta informacija būtent apie magnolijas. Kas man patinka – viskas vienoje vietoje. Gali paskaityti ir kokios veislės konkrečiai tinka mūsų klimatui, ir kuo jos skiriasi. Ten aprašyta ir visa priežiūra, sodinimas, laistymas, net kaip spręsti problemas, jei lapai pradeda gelsti. Tai labai patogu, kai visa naudinga informacija taip aiškiai ir suprantamai pateikta.
Grįžtant prie auginimo – kokios dar yra svarbios priežastys, kodėl kartais magnolijos nuvilia augintojus?
Be netinkamos veislės pasirinkimo, dažniausiai pasitaiko dvi klaidos – neteisinga vieta ir neteisingas sodinimas. Magnolijos turi paviršines, labai jautrias šaknis. Jų negalima sodinti per giliai. O pasodinus, negalima aplink jas giliai kapstyti ar kažką aktyviai sodinti.
Taip pat dirvožemis. Joms reikia lengvo, laidaus ir šiek tiek rūgštaus dirvožemio. Jei pasodinsite į sunkų, šlapią molį, augalas skurs, o ne augs. Ir, žinoma, vėjas. Jos tiesiog nekenčia skersvėjų. Taigi, sėkmės formulė paprasta – atspari veislė, užuovėja ir tinkamas dirvožemis.
Ačiū jums už pokalbį, Inga. Jūsų patarimai tikrai įkvėps nebijoti ir papuošti savo sodus šiomis pavasario karalienėmis.
Tikrai nėra ko bijoti. Tiesiog reikia išsirinkti teisingai ir šiek tiek jomis pasirūpinti. O tas vaizdas, kai jos pražysta – atperka visas pastangas.